Reaguodama į Lietuvos Respublikos Seimo priimtą Kelių įstatymo pakeitimą, kad "Automobilių keliams, išskyrus sudėtingus konstrukcinius kelių elementus (viadukus, estakadas, tiltus, dviejų lygių sankryžas, sankirtas, tunelius ir kt.), statinio informacinio modeliavimo metodas netaikomas", Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, vienijanti didžiausias Lietuvos projektavimo įmones, laikosi nuostatos, kad visi statiniai, tarp jų ir automobilių keliai, turi būti projektuojami naudojant informacinį statinių modeliavimą.
Sprendimas, atsisakyti tik vienos specifinės srities statinių informacinio modeliavimo, sukuria precedentą, kuris gali sukelti ir kitų statinių tipų valdytojų norą, atsisakyti skaitmeninio projektavimo. Seimo Ekonomikos komiteto pagrindinis naudotas argumentas, kad skaitmenizavimas pabrangina kelių projektus bei prailgina jų įgyvendinimo laiką, nėra teisingas, atsižvelgiant jau vien į tai, kad skaitmenizavimo lygis skirtingo sudėtingumo ir paskirties statiniams gali ir turi būti skirtingas, pristatyta skaitinė analizė remiasi labai kuklia duomenų imtimi, kurioje net neįvertinama kainų indeksacija skirtingais laikotarpiais. Susidaro įspūdis, kad skaitmenizavimui norima suversti kaltę dėl negebėjimo tinkamai planuoti ir laiku pagal numatytus biudžetus įgyvendinti Lietuvos kelių projektus.
Svarbu paminėti, kad projektavimo kaštai lyginant su statybos kaštais yra sąlyginai nedideli, o skaitmenizuotas projektavimas potencialiai sutaupo statybinius kaštus, o, kas svarbiausia, supaprastina ir atpigina tolesnę automobilių kelių eksploataciją ir priežiūrą - valstybė patiria gerokai mažesnius kaštus per visą statinio gyvavimo ciklą.
Asociacija laikosi pozicijos, kad ši pataisa prieštarauja pačio Seimo patvirtintiems skaitmenizavimo ir duomenų politikos tikslams bei stabdo skaitmenizavimo progresą, apie kurį kalba ne tik Lietuva, bet ir visa Europa bei pasaulis. Tokiu būdu kartu užkertamas kelias spartesniam statybos sektoriaus efektyvumo augimui bei tvarių sprendinių taikymui.
